- nuojėgus
- nuojėgùs, -ì adj. (4)
1. BŽ478 išmanantis, nutuokiantis: Bobutė da nuojėgi Kp. Nuojėgùs meisteris Vl.
2. nuosaikus, nesmarkus: Žemaičių arklius aprašo norint mažus, bet resnus ir nuojėgius rš. Jis toks labai nuojėgùs (sukalbamas, nuolaidus) žmogelė Slm.
nuojė̃giai adv.: Jis nuojė̃giai dirba, bet daug padirba Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.